Arūnas Gelažninkas, be abejonės, vienas geriausių ir daugiausiai pasiekusių Lietuvos motokroso sportininkų. Vaikinas daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijo čempionatų nugalėtojas ir prizininkas, Pasaulio MX1, MX2 ir MX3 čempionatų dalyvis, 2005-2006-aisiais profesionaliai sportavęs Anglijoje. Deja, dėl pernai pavasarį Kegume Latvijoje patirtos traumos (lūžo koja) profesionaliai sportuoti jis kol kas negali. Nenuostabu, kad vaikinas iki šiol išlieka susidomėjimo objektu. Motokroso užkulisiuose dažnai smalsaujama, ar jis grįš į didijį sportą, ir laikai „kai važiavo Gelažninkas“ prisimenami kaip geri laikai, kai Lietuvos motokroso fanai tikrai turėjo kuo didžiuotis – vienas iš auditorijos favoritų konkurentų neturėjo ne tik Lietuvoje, jis nerimauti vertė Pabaltijo motokrosistus.

Šiuo metu Arūnas Gelažninkas gyvena Anglijoje, Londono priemiesčiuose. Ten jis darbuojasi, kuria savo versliuką, bet prisipažįsta, kad Lietuvoje smagiau. Garsus sportininkas Lietuvoje vieši dėl sveikatos problemų. Vaikiną sutikome „Oskaro taurėje“ Kyviškėse ir nepraleidome progos žymų sportininką pakalbinti. Arūnas pajuokauja, kad užklupome netikėtai ir interviu jis nepasiruošęs, bet mielai sutinka atsakyti į keletą klausimų.

Kaip sveikata, Arūnai?

Po traumos turėjau keletą operacijų, prieš tris savaites iš abiejų kojų pašalinti metalai. Koja dar tinsta, šiek tiek skauda,  o ateity matysim, kaip bus.

Dabar gyveni Anglijoje?

Taip, Londono priemiestyje, darbuojuosi, bandau pradėti savo versliuką, savaitgaliais pasivėžinu, bet profesionaliai kol kas nesportuoju.

Važiuoji savo malonumui?

Taip, kol kas savo malonumui.

Ar turi planų grįžti į profesionalų sportą?

Viskas priklausys nuo sveikatos. Gydytojai liepė palaukti. Noras važiuoti tikrai yra. Kol kas laukia keletas mėnesių ramybės, o po to priklausys nuo savijautos. Jau bus galima treniruotis fiziškai – krosus prabėgti, raumenis pradėti mankštinti.

O į Lietuvą neplanuoji grįžti?

Kol kas nežinau. Aš nei ten pririštas, nei čia. Esu laisvas paukštis (juokiasi). Šiuo metu geresnės sąlygos būti tenai, tad ir būnu.

Ar dažnai ten lankaisi motokroso varžybose?

2005-2006-aisiais Anglijoje profesionaliai sportavau, dabar į varžybas nuvažiuoju tik pažiūrėti. Ten sutinku pažįstamų, pasikalbame. Manęs  teiraujasi, gal grįžčiau į jų komandas.

Taigi ten tavęs nepamiršo. Jie atsirastų jėgų važiuoti, priimtų?

Na taip, viskas priklauso nuo manęs paties. Viskas remiasi į sveikatą, motokrosas fizinis sportas O kalbant apie rėmimą, yra kas padėtų.

Lietuvos motokrosui toli iki Anglijos lygio, ko mūsiškiai galėtų pasimokyti iš britų?

Organizatoriams reikėtų dar daug stengtis, bet tam reikia ir sąlygų. Anglijoje motokroas stipriau remiamas, yra populiaresnis, dažniau rodomas per televiziją.

Taigi jei grįši į didijį sportą, važiuoti planuoji Anglijoje?

Greičiausiai. Aišku, neatsisakyčiau sudalyvauti ir keliose  varžybose čia, progai pasitaikius, bet vėžintis norėčiau Anglijoje. Visada reikia važiuoti ten, kur yra už tave stipresnių, tuomet ir pats tobulėji.

Ar dažnai tenka lankytis Lietuvoje?

Šįkart buvau priverstas grįžti susitvarkyti sveikatos. Čia būti smagiau, bet ne visada gyvenime renkiesi tai, kas smagiau.

Ar grįžęs pastebi pokyčių Lietuvos motokrose?

Atsiranda naujų sportininkų, kai kurių jau nebežinau. Gal truputį tobulėja, auga lygis. Bet būna nuosmukių ir pakilimų.

Tavo nuomone, kas dabar perspektyviausias Lietuvos motokroso sportininkas?

Didžiausią pažangą šiuo metu rodo Arminas Jasikonis. Dar jaunas, dar viskas prieš akis.

Dėkui už pokalbį.