Lietuvoje motokrose savo jėgas bandančias merginas galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. „LMSF Taurės“ III etape Dubysos slėnyje startavo trys dailiosios lyties atstovės. Jūsų teismui pokalbis su Aiste Milašiūte, atstovaujančia Kauno „VMK“ ir kovojusia pradedančiųjų klasėje. Ši guvi, energinga, nuolat besišypsanti mergina motokrose apsilankė dar prieš ateidama į šį pasaulį – būdama mamos pilvelyje, tad nenuostabu, kad Aistę išvysti galima bene kiekvienose motokroso varžybose, ne tik kaip stebėtoją, bet kartais ir kaip dalyvę. Taip pat ši mergina apie mylimą sporto rūšį rašo straipsnius Lietuvos motociklų sporto federacijos interneto portalui.

Kaip varžybos, Aiste, kokie įspūdžiai?

Nevažiuoju į kiekvienas varžybas, bet  pasirinkau būtent šitą trasą, nes ji man labai patinka ir žinau, kad „Sphagnum“ klubas visada suorganizuoja labai geras varžybas. Aišku,  buvo be galo sunku ir sudėtinga važiuoti. Nesitikėjau, kad bus tiek daug duobių.

Koks jausmas kovoti su tiek daug vaikinų?  

Džiaugiuosi, kai pavyksta aplenkti kažkokį vyrą. Man tai  daug reiškia. Labai apsidžiaugiau, nes pirmajame važiavime lenkiau du vyrus ir tik pabaigoje pritrūkau jėgų ir vieną praleidau. Antras važiavimas jau buvo gerokai sunkesnis, jėgos išsekę, duobių neapsakomai daug. Nepasakyčiau, kad buvo daug dulkių, bet trasą šiek tiek palyginti galėjo.

Šiemet varžybose dalyvaujančios Tavęs neteko matyti. Šios pirmosios šį sezoną?  

Federacijos organizuojamose varžybose šiemet dalyvauju pirmą kartą, dar važiavau Kaune, „Kombo“ trasoje. Tai mano trasa, tad pamaniau sau, kodėl gi nepasivažinėjus.

Lietuvoje ant pirštų galima suskaičiuoti važiuojančias merginas. Kaip manai, kodėl jų taip nedaug? 

Ne tik Lietuvoje, Latvijoje jos irgi gal tik kokios 5-6, bet pasaulyje organizuojami moterų čempionatai. Profesionalės lekia labai greitai ir ne vieną lietuvį vyruką aplenktų. Nežinau, kodėl pas mus merginų taip nedaug. Gal dėl to, kad tai nėra labai populiari sporto šaka, gal per baisiai reprezentuojam motokrosą visuomenei? Panelėm turbūt reikėtų kalbėti ne apie traumas, o parodyti šį sportą iš kitos pusės.

Iš kurios?

Nežinau, tikrai nežinau. Tai išties labai vyriškas sportas.

Kas tave paskatino išbandyti jėgas šitam vyriškam sporte? 

Nuo mažens buvau tempiama į visas trasas ir varžybas. Mano tėtis seniau važiavo, buvo treneris, tad užaugau šitoje aplinkoje. Dabar jis pats kaltas, kad įklimpau į motokrosą (juokiasi).

Kaip ruošiesi varžyboms, ar daug treniruojiesi? 

Gėda prisipažinti, tačiau, nors ir seniai buvau pažadėjusi R.Ridikui startuoti, bet kitokio pasiruošimo nei treniruotės, nebuvo. Į treniruotes važiuoju vieną – du kartus per savaitę. Labai reikia fizinio pasiruošimo, trūksta jėgos. Trasoje buvo labai daug duobių ir mano rankos to neatlaikė.

Ar jauti išskirtinį dėmesį iš vaikinų sportininkų?

Dėmesio sulaukiu ir kartais smagu su jais paflirtuoti. Visi labai draugiški, labai palaiko, padeda. Tas dėmesys malonus.

Pati rašai apie motokrosą. Tavo studijos su tuo susijusios?

Studijuoju žiniasklaidą, reklamą ir viešuosius ryšius Anglijoje, liko paskutinis trečias kursas.

Galbūt sieji savo ateitį su sporto žurnalistika?

Ne, rašymas man yra papildoma veikla. Neplanuoju visą gyvenimą rašyti apie sportą. Man įdomesnės veiklos sritys – marketingas, reklama, verslas. Norisi pasiknisti truputį giliau.

Lietuvoje motokrosas nėra labai populiarus. Kaip manai, kas padidintų žinomumą? 

Žinomumą augina reklama ir rėmėjai. Federacija kiekvienais metais vis daugiau dėmesio skiria žiniasklaidai ir jis vis labiau populiarėja.

Kaip siūlytum pritraukti rėmėjų? 

Reikia rengti geras varžybas ir viskas.

O kokios varžybos, tavo nuomone, geros? 

Dėmesį pritraukia žymūs, stiprūs sportininkai, įdomu pažiūrėti ir į mėgėjus. Daug lemia ir dalyvių skaičius. Kuo daugiau, tuo gražiau žiūrisi. Kai važiuoja tikrai stiprūs sportininkai, yra į ką pažiūrėti, tai super. Praeitą savaitgalį Panevėžyje man buvo pačios įdomiausios varžybos šį sezoną, nes dalyvavo F.Kempelis ir L.Freibergs. Vyko kova. Jei visi kaip išvažiuoja iš starto, taip ir lieka savo vietose, nebeįdomu žiūrėti. Kai vyksta intensyvi kova, atrodo, kad viduj net kažkas sukyla, smalsu, kas įvyks.

Ko palinkėtum sportininkams bei merginoms, tiek jau važiuojančioms, tiek tik stebinčioms? 

Merginoms siūlyčiau išbandyti šią sporto rūšį. Tikiu, kad pabandę užsikrės motokrosu ir lengvai jo nepaleis. Sportininkams linkiu važiuoti į kuo daugiau varžybų, stengtis ir siekti kuo geresnių rezultatų.

O kaip manai, moteriškumas nenukenčia pasirinkus tokią vyrišką sporto šaką? 

Sunku pasakyti, man tikrai motokrosas moteriškumui netrukdo.Visiškai.