Motokroso sezonas įgavo pagreitį. Reguliariai varžybose besilankantieji žino, kad rytai čia itin ankstyvi – tiek sportininkams, tiek gerbėjams, norintiems išvysti ne tik aršias kovas, bet ir pasiruošimą joms bei kvalifikacinius važiavimus. Dažnai iki varžybų vietos tenka įveikti nemenką kelio atkarpą, tad keltis tenka vos prabrėškus, o tuos, kam atsikėlus nepavyko nubusti, variklių gausmas ir azartu žaibuojantys, emocingi sportininkų veidai privers plačiai atverti akis, o ausis suklusti.

Dažnai tuo, kad ryte reikia labai anksti keltis, skundžiasi damos – sportininkų draugės, žmonos ar gerbėjos. Kai kurios jų nelabai žavisi tokiu vyru pomėgiu ir mieliau saviškių lieka laukti namuose, tačiau tos, kurios brangiausiųjų palaikyti vyksta į varžybas, nelieka pamirštos – jos pirmos pasveikina su pergale ir iš taurių ragauja šampano, drąsiausioms mielai patikima ir išbandyti motociklą.

Į Lietuvos motokroso čempionato II etapą Panevėžyje, sportininkai rinktis pradėjo jau penktadienį – kai kurie jų teritorijas apsitvėrė iš pačio ryto. Vakare tarp organizatorių, dalyvių bei varžybų komisaro vyko aktyvios diskusijos apie trasos pakeitimus, tačiau ginčai lai lieka ginčais, o motokroso gerbėjams svarbiausia, kad varžybos vyko ir buvo organizuotos sklandžiai.

Pirmąją varžybų dieną  - šeštadienį, Panevėžio mototrasoje ir jos prieigose gyvenimas virė nuo ankstyvo ryto. Organizatoriai derino paskutinius reikalus, darbui ruošėsi teisėjų komanda, sportininkai registravosi varžyboms ir šildė motociklus. Pirmieji startavo keturačiai. Šioje klasėje, kaip visi ir tikėjosi, tiek kvalifikacijoje, tiek pirmajame važiavime nepavejamas buvo 16-tasis starto numeris Imantas Tamuliūnas, kurį nesėkmė ištiko antrojo važiavimo metu. Patekęs į starto griūtį, šis itin stiprus ir labai aukštą važiavimo lygį demonstruojantis sportininkas iš starto tiesiosios išvažiavo paskutinis, o po keleto ratų ir vėl sustojo. Dėl gedimų kovos tęsti jis nebegalėjo, tad kiek piktas išvažiavo remontuotis motociklo prieš startą Latvijoje. Ši I.Tamuliūno nesėkmė suteikė galimybę kitiems šalies sportininkas šįkart kovoti ne tik dėl antrosios bei žemesnių pozicijų, bet ir dėl pergalės. Antrajame važiavime sėkmė nusišypsojo ir lyderiu tapo Renaldas Petrulionis, atstovaujantis „Oscar Mx Team“.

Mažiausiųjų šeštadienį kovojusių sportininkų – 65 cc klasėje absoliutus lyderis Pakruojo „Robustos“ sportininkas Arnas Milevičius. Tačiau, nesvarbu, kad važiuoja pirmas, berniukui ant laurų užmigti negresia – tiek sportininko tėtis, tiek treneris Linas Šiaučiūnas negaili ir „duoti velnių“. Pro jų akis nepraslysta nė menkiausia klaidelė, o už jas privalu atidirbti.

Pradedančiųjų klasėje, kaip ir pirmo etapo Plungėje metu, nepralenkiamas Šiaulių „Dakaro“ sportininkas Deividas Baranauskas. 125 cc klasėje pirmojo etapo metu iškovotų lyderių pozicijų neužleidžia Nerijus Rukštela, Saulius Stankus ir Pijus Galinis, atstovaujantis Panevėžio „Semą“ ir kovojęs gerai pažįstamoje namų trasoje. Arminas Jasikonis 125 cc jaunių klasėje vienintelis kovojęs 85 cc motociklu, pirmajame važiavime puikiai pasirodė, ir nepaisant vyresnių ir galingesnę techniką valdančių varžovų, finišavo antras, nusileidęs tik Janiui Karklinšui. Antrajame važiavime įveikus 9 ratus ir lūžus ratui, Arminas kovos tęsti nebegalėjo ir galutinėje dienos įskaitoje jaunių klasėje liko 11, o bendroje čempionato turnyrinėje lentelėje išliko lyderių trejetuke – jo surinktų taškų pakako, kad būtų trečias.

Šeštadienį Panevėžyje oras, nors ir nebuvo labai karštas, bet tikrai nepalyginamai malonesnis nei Plungėje, nuo uodų veiksmingai saugojo tam skirtos apsaugos priemonės, tad sportininkai bei fanai skirstytis neskubėjo – vieni jėgas atgauti bandė pildydami skrandį maistu, kiti gaivindamiesi vaisvandeniais ar svaigiaisiais gėrimais, treti, pamiršę ir vieną, ir kitą, niekaip negalėjo liautis aptarinėti, rodos, neišsenkančių emocijų, įspūdžių ir planų.

Sekmadienio ankstyvą rytą stovyklą ir vėl žadino įprasti ritualai – sportininkų registracija bei treniruotės, atvykstantys dalyviai bei žiūrovai, prekes dėliojantys prekybininkai, energijos nepristingantys ir nuolat visur dviračiais bei kojelėmis zujantys vaikai bei dar nepažįstamus smalsiai apuostantys ir apžiūrintys motokrosiniai šunys

Sekmadienį oras džiugino nuo 7 ryto šviečiančia saulute, o sportininkai savo pasirodymais. Šventadienį gausiau aplink trasą kursavo ir žiūrovai. Profesionalumu šįkart stebino ATV pradedantieji. Absoliutus dienos lyderis individualiai važiuojantis Aurimas Urbonavičius, jau per kvalifikacinius važiavimus visus pritrenkė greičiausiai ratą įveikęs per 1:53.571, vos 5 sekundėmis lėčiau nei Imantas Tamuliūnas šeštadienį.

Motokroso ateities – pačių pačių mažiausiųjų sportininkų, važiuojančių 50 cc klasės motociklais klasėje nepralenkiamas buvo Nojus Gasiūnas, atvykęs su gausia palaikymo komanda. 85- tukuose nepavejamas Arminas Jasikonis, o antrąją ir trečiąją vietas pasidalino Latvijos sportininkai Tomas Šileika ir Kristers Drevinskis.

Kaip visada daugiausiai dėmesio sulaukė Open‘ai ir motociklai su priekabomis. Greičiausių – Open klasės sportininkų kovų rezultatų reikalaujama buvo vos finišavus pirmiesiems dalyviams, o kol finišuodavo paskutinis, susidarydavo grūstis. Emocijų, žinoma, netrūko ne tik analizuojant rezultatus ir skaičiuojant sekundes, bet įdomiausia likus kelioms sekundėms iki starto. Tuomet rodos, kad visai šalia tiksi sprogstamasis užtaisas, o netrukus viskas išsiverš į orą. Mostelima starto vėliava ir pakyla dulkių debesys, o sportininkai rūksta ir nurūksta. Dalyviai iki varžybų sukaupia pakankamai ryžto, kartais ir įniršio, azarto. Skatinti tų, kurie degte dega noru važiuoti, nereikia. Gazo rankeną jie kartais spaudžia stipriau, nei boksininkai daužo kriaušę. Tik abejuose sportuose svarbu ne tik jėga bei greitis, bet ir preciziškas tikslumas.

Tas garsas, kai važiuoja Open‘ai…Jie riaumoja, lyg medžiojantys žvėrys, tik motokrose pergalės siekiančiųjų grobis, ne tik taurės ar diplomai, kurie, be abejo, irgi glosto savimeilę, bet svarbiausia – noras įrodyti sau ir kitiems, kad esi stipriausias ir geriausias – kaip liūtas, žvėrių karalius. Keista tik, kad kai kurie, lyg su karūnomis vaikšto tada, kai iki jų dar labai toli. Įrodę, ką iš tikrųjų gali, džiaugiasi tyliai ir vos atsiėmę apdovanojimus galvoja apie tai, kaip savo poziciją išsaugoti bei jaučia atsakomybę net už ateities rezultatus. Dažnai aukštai iškelta kartelė ir pakiša koją – ne visi sugeba išlaikyti beprotišką įtampą. Jei ilgą laiką buvai pirmas, net po nesekmės negali pasakyti, kad šįkart atvažiavau tik dalyvauti.

Sportas yra sportas. Pergalės čia svarbios, dažnai būtent žymių sportininkų vardai ir garantuoja žiūrovų dėmesį. Iš pačio ryto mxnews.lt komanda sulaukė skaitytojo skambučio, ar išties nemelavome anonsuodami, kad atvyks L.Freibergs bei F.Kempelis, mat tai buvo pagrindinis jo kriterijus, ar atvykti stebėti varžybų. Žinomus ir visur laukiamus sportininkus prisikviesti nelengva, tačiau dažnai motokrosininkams sunkiausios savos trasos. Nors kiekvienas centimetras pažįstamas, o publika negaili aplodismentų, būtent atsakomybė ir didžiulis noras pasirodyti kuo geriau jaudulį tik padidina.

Būtent apie tokį jauduliuką dar šeštadienį kalbėjo panevėžietis Dainius Kazlauskas, sekmadienį kartu su anykštėnu Mariumi Urbonu kovojęs 750 SP klasėje. Nuojauta neapgavo ir nesėkmingas buvo jau pirmasis startas, tačiau ekipažas, pirmą važiavimą baigęs 5, antrą 3, bendroje įskaitoje išsaugojo trečią vietą. Tiek dienos, tiek čempionato lyderiai Liutauras Variakojis ir Arvydas Davidonis, antrą poziciją išsaugojo Zigmas Žiukas ir Jonas Davidonis.

Varžyboms pasibaigus apdovanoti geriausieji, nepamirštos ir vienintelės bei nepakartojamos sportininkės, važiavusios mergaičių klasėje. Šeštadienį 65 cc klasėje kovojo Viktorija Vareikaitė, o sekmadienį 85 cc klasėje varžėsi Erika Dvarionaitė.

Nors oras ir lepino, o įspūdžių būta daug, vis tik tradicijos gana greitai po apdovanojimų išsiskirstyti, nekeičiamos. Šįkart buvo galima spėti kelis kartus mirktelėti, šį tą susipakuoti ir gurkštelėti šampano iš nugalėtojų taurės. Tas sodybų, ar šiuo atveju, trasos tuštėjimo metas ir gąsdinančiai spengianti tyla sukelia keistą jausmą ir priverčia susimąstyti, ar tai, kas ką tik vyko buvo realu, ar sapnas. Trasą tvarkantys darbininkai ir iš tolo mojantys organizatoriai padeda susivokti, o tuštuma ilgai netruks – ko laukti tikrai yra. Visi birželio savaitgaliai jau paskirti varžyboms, o trečias Lietuvos motokroso čempionato etapas vyks birželio 24-25 dienomis Utenoje. Iki pasimatymo.