Alytiškis „Devyniukės“ sportininkas Nerijus Sipavičius motokroso trasose varžosi jau ne pirmus metus, tačiau profesionalu savęs nelaiko ir tikina neketinantis juo tapti. Savo malonumui važiuojantis vyras sako, jog varžymasis su savo lygio sportininkais suteikia daugiau gerų emocijų. Tačiau nors motokrosas Nerijui tėra smagus ir mylimas laisvalaikio užsiėmimas, jam rūpi motokroso situacija ir pikta, kai išgirsta pesimistinių požiūrių. Kad viskas sparčiau judėtų į priekį, sportininkas ragina daugiau dirbti visiems išvien.

Pergalė Open Hobby klasėje Lietuvos čempionate šiemet nebuvo labai užtikrinta – Kęstutis Kazlauskas atsiliko vos penkiais taškais. Ar jautėte stiprią konkurenciją?

Sezono pabaigoje buvau jau „persisportavęs“ ir pats pastebėjau, kad rezultatas pradėjo smukti, o paskutiniame etape labai nesisekė . Prieš pirmą važiavimą dar buvau atitrūkęs nuo Kęstučio 15 taškų , tad reikėjo tik suvažiuoti abu važiavimus ir pergalė būtų garantuota . Bet viskas vyko tikrai ne pagal planą: jau kvalifikacinio važiavimo metu supratau, kad varžybos tikrai nebus lengvos. Per pirmą važiavimą labai pavargau, nes neradau sau optimalaus greičio, dariau klaidas. Finišavau tik penktas savo klasėje, tad turejau susimąstyti, kur mano klaidos ir kodėl taip prastai sekėsi. Antras važiavimas nuo pradžių sekėsi tikrai gerai, pavyko startas, važiavau pakankamai neblogai pagal savo galimybes kol, likus iki varžybų pabaigos dviems ratams,  po tramplyno užšokau ant kito sportininko, kuris stovėjo su užgesintu motociklu ir vidury trasos bandė jį užvesti. Dėl incidento buvo dar pikčiau, kadangi tramplyno teisėjas nerodė vėliavos, ką privalėjo daryti. Užšokęs ant kito sportininko sulankščiau savo motociklo išmetimo alkūnę, todėl smarkiai nukrito galingumas ir važiuodamas nebegalėjau nieko padaryti. Visi lėkė pro mane lyg stovėčiau vietoje. Visa laimė, kad buvo belikę tik du ratai iki finišo, tad ir laimejau labai nedideliu skirtumu - vos penkiais taškais. Mūsų klasėje konkurencija visuomet buvo, niekada nenuvertinu savo konkurentų .

Ką jums reiškia čempiono titulas?

Labai šio laimėto titulo nesureikšminu. Aišku, tikrai malonu kai laimi, nes esu tas sportininkas, kuris siekia užsibrėžto tikslo.

Motokrose esate ne pirmus metus, patirties turite, kodėl renkatės kovoti Open Hobby, o ne profesionalų klasėje?

Taip, motokrose važiuoju jau nebe pirmi metai, bet tai darau savo malonumui ir lenktyniauju su savo lygio sportininkais. Manau, tai duoda daug gerų emocijų varžybose. Kadangi pradėjau sportuoti „per senas“, vargu, ar būsiu kada profesionalus sportininkas.

Ką Jūsų gyvenime reiškia motokrosas, kiek laiko jam skiriate?

Šitą sportą aš labai myliu. Jam skiriu daug laiko, nes be jo neįsivaizduoju savo laisvalaikio.

Kokių dar pomėgių turite?

Man patinka aktyvus poilsis.  Žiemą mėgstu slidinėti su snieglente, vasarą - dviratis, futbolas, vandens motociklas, taip pat kitos vandens pramogos, pvz: „wavebordas“.

Kaip manote, ar Lietuvoje pakankamai įvertinami motokroso sportininkai, kaip apskritai vertinate Lietuvos motokroso situaciją?

Manau, tikrai dar daug visiems  reikia padirbėti - tiek profesionaliems sportininkams, tiek visai motokroso visuomenei, kad dabartinė situacija pasikeistų. Aišku, to nepadarysi per metus ar du. Entuziastų čia yra, tik kartais labai pikta, kai tarp mūsų pastebiu daug pesimizmo. Aišku, reikia vadybos, pritraukti remėjų, sudominti juos mūsų renginiais. Trumpai sakant, viskas juda po truputį į priekį ,bet, kad vyktų viskas greičiau, reikia dirbti visiems ir stipriai.

Važiuojate ir Supermoto, kur Jums asmeniškai įdomiau, smagiau, kokius esminius supermoto ir motokroso skirtumus įvardintumėte?

Esu ištikimas motokrosui. Nei supermoto, nei enduro krosas tiek daug adrenalino neduoda, bet visos šios sporto šakos turi savų pliusų, tad, manau, labai pravartu kartais sudalyvauti ir kitokiose varžybose. Trumpai apibūdinti galima būtų taip: enduro krosas pasižymi ilga važiavimo trukme, reikalauja mažiau profesionalumo, bet daugiau ištvermės ir atidumo. Motokrose trumpesnis važiavimo laikas, bet kliūčių ir elementų daugiau, tad reikalingas meistriškumas juos geriau ir greičiau įveikti . Supermoto vyksta atsfaltuota kelio danga (iki 30% grunto), motociklai tokie  patys, tik labiau pritaikyti šiai sporto šakai, labai svarbus didelis greitis, tad  sunkiausias dalykas, mano manymu, „ įslysti“ su motociklu į posūkį.

Jūsų nuomone, ar draugiška Lietuvos motokroso bendruomenė, ar bendraujate su kolegomis ir ne varžybų metu?

Mano nuomone, nusileidus finišo vėliavėlei visi tampam ne priešininkais, o bendraminčiais. Smagu būna pabendrauti svarbiomis sportinėmis temomis. Su daugeliu kolegų bendraujame ir laisvalaikiu.

Motokroso trasose pergalių siekia ir Jūsų sūnus Dominykas. Šią šeimos tradiciją pradėjote jūs, ar ir jūsų tėvai buvo neabejingi motociklams?

Su motokrosu mano šeima neturi nieko bendro. Aišku, kai buvo jauni mano tėveliai, abu važinėdavo motociklais, ypač tėtis. Turbūt dėl to ir man ši technika svarbesnė nei automobiliai .

Iš patirties puikiai žinote ir pergalių džiaugsmą, ir nuovargį, traumas, skausmą? Koks jausmas matyti važiuojantį sūnų? Ko jį mokote, kokius tikslus keliate?

Dominykas motociklu važiuoti pradejo nuo 3 metų su 50cm ATV. Po to, sudalyvavęs pirmose savo varžybose su dviračiais motociklais, labai užsinorėjo ir pats tokiu važiuoti. Nuo tada prasidėjo jo sportinė karjera.Man pradžioje tikrai buvo labai sunku žiūrėti kaip važiuoja mano sūnus, kaip jis pargriūna ar kaip varžosi su kitais vaikais. Bet prie visko priprantama. O šis sportas grūdina tiek didelius, tiek ir vaikus -  ,moko juos būti atsakingais, stipriais ir siekti tikslo.

Kokie planai, tikslai kitam sezonui, kaip planuojate jam ruoštis?

Kadangi nesu profesionalus sportininkas, tad ir tikslai nėra super dideli: bandysime dalyvauti Lietuvos ir Latvijos motokroso čempionatuose ir siekti kiek galima aukštesnių vietų. O ruoštis kitam sezonui reikia ne prieš savaitę. Fizinio pasiruošimo nenutraukiu visus metus, kadangi sportuodamas jaučiuosi daug geriau.

Kaip manot, ko labiausiai šiuo metu trūksta Lietuvos motokrosui? Ką būtų galima pakeisti, patobulinti, kad kitąmet sezonas būtų aukštesnio lygio, varžybos pritrauktų dar daugiau sportininkų ir žiūrovų, atsirastų daugiau profesionalių sportininkų?

Pirmiausia, reikia daugiau žmonių, kurie norėtų kažką padaryti vardan šio sporto, o ne žiūrėtų tik savų interesų. Trūksta ir marketingo, kad mūsų organizuojamos varžybos ir sportininkai būtų įdomūs rėmėjams ir žiūrovams. Labai daug motokroso bendruomenės narių linkę tik priekaištauti, vietoj to, kad kažką patys naudingo nuveiktų. Visi mes susibūrę galim padaryti labai daug, o po vieną mes nepadarysime praktiškai nieko.

Joomla Templates and Joomla Extensions by JoomlaVision.Com