Su Janiu kalbamės LMSF šventinio apdovanojimų vakaro metu. Kaimyninėje Latvijoje gimusiam, augusiam ir gyvenančiam sportininkui, natūralu, patogiausia bendrauti gimtąja kalba, tad pokalbyje dalyvauja ir vertėjauja Janio mergina Jurgita. Ne kartą pasirodo, kad Janis latviškai kalba gerokai ilgiau, nei lietuviškame Jurgitos atsakymo variante, taigi pirmąją cenzūrą interviu jau praėjo, o jūsų teismui - apibendrintos mintys ir konkretūs atsakymai.

Lietuvoje šiemet laimėjai net dviejuose klasėse – Open ir MX2 jaunių, jei dalyvauji varžybose, kitiems dažniausiai nepalieki šansų. Kokius tikslus išsikeli startuodamas?

Visada siekiu, kad gerai pavyktų startas, kad taisyklingai aplenkčiau konkurentus, nepadaryčiau klaidų, stengiuosi išmokti naujų dalykų ir kuo daugiau dalyvių aplenkti ratu ar dar didesniu atstumu.

Kodėl apskritai nusprendei važiuoti Lietuvoje, juk čia neturi rimtų konkurentų?

Kai pradėjau važiuoti, draugai pasiūlė atvykti į Lietuvą pasitikrinti savo lygio. Man patiko. Tuomet konkurentų buvo. Lietuvoje važiuoju jau šešis metus.

Ką manai apie Lietuvos motokrosą, varžybų, sportininkų lygį?

Ankščiau, prieš kokius tris metus, Lietuvos motokroso lygis buvo aukštesnis. Dabar dauguma važiuoja dėl savo fanų, mažiau stengiasi dėl savęs. Jei mato, kad yra stipresnių, greitesnių konkurentų, bando padaryti kažką, ne visada sąžiningo, kad jie nebūtų pirmi.

Kodėl nevažiuoji Latvijoje?

Latvijoje važiuoju tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Dalyvauju varžybose, čempionatuose.

Kurios šio sezono varžybos tau labiausiai įsiminė ir kodėl?

Labiausiai įstrigo atmintin Panevėžyje vykęs Lietuvos čempionato antrąsis etapas, kuriame Open klasėje iš paskutiniųjų kovojau su Vytautu Buču. Taip pat įsiminė paskutinis etapas Rokiškyje, nes ten buvau susiderėjęs su Lauriu iš Ride.lt dėl nemokamos kepurės, jei aplenksiu Nerijų Rukštelą ratu. Pavyko, bet, pripažįstu, šiek tiek pasisekė, nes N.Rukštela griuvo. Taip pat gerai atsimenu Ruopiškio etapą, kai stengiausi parodyti geresnį laiką nei Vytautas Bučas.

O Tytuvėnų varžybos neįsiminė, kai komentatorius įkalbėjo startuoti paskutiniam, ir vis tiek finišavai pirmas?

Dainius privertė mane parodyti, kad aš tai galiu. Manau, kad tokie dalykai daro varžybas įdomesnes žiūrovams.

Kėdainiuose šiemet buvo incidentas, kai į tave žiūrovas metė akmenį, po to kilo daug kalbų. Praėjo daug laiko, kaip dabar vertini situaciją, ar reikėjo po finišo važiuoti į žiūrovų minią motociklu aiškintis santykių?

Pirmą kartą važiuoju už Lietuvos klubą, bandau pakelti Lietuvos vėliavą dar aukščiau ir ne veltui aš turiu tą Oskaro numerį – 55, tad mesti akmenį buvo labai negražus publikos poelgis. Aš taip pat nusipelniau minuso už tai, kad nuvažiavau po varžybų ir trenkiau. Dabar manau, kad tiesiog reikėtų vienam kito atsiprašyti.

Tau 16-ka metų, dar mokaisi mokykloje ir intensyviai sportuoji. Nesunku suderinti?

Jurgita: Kaip vaikinas jis tikrai neblogai mokosi, pavyksta suderinti mokslus ir sportą, žinoma, man mažiau laiko lieka, bet nieko tokio.

Kiek laiko sezono metu skiri pasiruošimui varžyboms?

Sezono metu su trenerio priežiūra važiuodavau dvi-tris dienas per savaitę, o dabar visa savaitė yra užimta – keletas dienų skiriama treniruotėms su motociklu, kitos fiziniam pasiruošimui – baseinui, sporto salei, bėgimui.

Kas tavo treneris?

Latvijoje gyvenantis slovėnas Arnis Kalninš.

Kokie planai kitiems metams, kur važiuosi?

Kitais metais planuoju važiuoti į Adak‘ą Vokietijoje, į Olandiją, į Europos ir galbūt pasaulio čempionatus. Noriu nenuleisti rankų ir kilti vis aukštyn. Į Lietuvą atvažiuosiu, jei turėsiu laisvo laiko. Kaip ir kiekvieno sportininko, taip ir mano svajonė yra laimėti pasaulio čempionatą. Tikiu, kad tą padarysiu, todėl stengiuosi ir siekiu to.

Kokią komandą kitais metais atstovausi?

Mano klubas buvo ir bus Kristerio Sergio, nes jis mane labai palaiko, padeda. Norėčiau, kad mano rezultatai padėtų klubui ir kartu kiltume aukštyn. Sergis jau pirmais metais pasakė, kad iš manęs galima išspausti labai daug.

Savo ateitį sieji tik su sportu, ar galvoji baigęs mokyklą apie kitokį darbą, veiklą?

Kai pabaigsiu mokyklą, jei viskas bus gerai su sveikata, jei Dievas duos, bandysiu gerinti savo rezultatus ir siekti savo tikslo motokrose toliau.

Ko palinkėtum Lietuvos sportininkams?

Palinkėčiau suprasti, kad labai svarbu yra rengti tarptautines varžybas, kviesti stiprius sportininkus iš kitų šalių, patiems važiuoti ir kitur. Lygis nepakils, jei lietuviai ir toliau varžysis tik tarpusavyje, jis tuomet tik nukristų. Linkiu, kad sportininkai važiuotų ne tik dėl fanų, publikos, bet ir stengtųsi kelti motokroso lygį. Taip pat, baigdamas, norėčiau padėkoti „Euroditai“, nes tai buvo pirmasis Lietuvos klubas, pasiūlęs jį atstovauti.