Nojus Gasiūnas jauniausias čempionas – jam 8-neri. Ant motociklo berniukas nuo ketverių ir atkakliai siekia savo tikslo. Pernai Lietuvos čempionate 50 cc klasėje likęs trečias – nusileidęs vyresniems, šį sezoną  65 сс klasėje kovojusiems varžovams -  Arnui Milevičiui ir Markui Buzūnui, šiemet Nojus gali didžiuotis čempiono vardu. Nojus džiugino ne tik Lietuvos publiką, bet aktyviai dalyvavo ir varžybose Latvijoje. Trasoje vyriškai kovojantis Nojus, laisvalaikiu važinėjasi dviračiu ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tačiau nuo bendraamžių sportininkas šiek tiek skiriasi – jis jau puikiai žino ir savo kailiu patyrė, kad norint kažko pasiekti, reikia daug ir sunkiai dirbti. Su Nojumi kalbamės apie pergalės džiaugsmą, treniruočių nuovargį ir ateities planus.

Koks jausmas būti čempionu?

Labai geras jausmas. Jaučiuosi pakylėtas ir laimingas.

Važiuoji nuo ketverių. Kokie pirmieji įspūdžiai atsisėdus ant motociklo, pirmieji prisiminimai?

Kai važiavau pirmą sykį buvo truputį baisoka, kad į kokius krūmus neįvažiuočiau.

Savo klasėje esi geriausias, šiemet neretai varžovus lenkdavai net ratu, kaip manai, kas svarbiausia norint laimėti - daug dirbti, treniruotis, geras motociklas, noras važiuoti, sėkmė? Ką patartum daryti kitiems savo amžiaus ir jaunesniems sportininkams, kurie nori laimėti?

Vien tik sėkmės neužtenka. Tikrai reikia daug dirbti norint laimėt. Geras motociklas irgi yra svarbu. Taip pat svarbu yra ir noras važiuoti - jei nenorėsi ir nesistengsi, nepadės ir geras motociklas.

Kuo tau patinka motokrosas, kuo jis geresnis nei kitos sporto šakos?

Motoksrosas patinka, nes yra ekstremalus sportas. Gali "skristi" ore, o, pavyzdžiui, futbole taip nėra.

Kaip ruošiesi varžyboms sezono metu ir kaip treniruojiesi dabar, jam pasibaigus?

Sezono metu treniruojamės kasdien, po 3 valandas. Taip pat treniruojuosi namie fiziškai – darau atsispaudimus, atsilenkimus, prisitraukimus, minu treniruoklį, kiloju hantelius. Dabar, kai sezonas pasibaigęs, irgi treniruojuosi, bet ne kasdien, kokius 5-6 kartus per savaitę.

Lengviau važiuoti per treniruotes, ar per varžybas?

Per treniruotes važiuot lengviau, nes jaučiuosi atsipalaidavęs ir nėra jaudulio. O per varžybas reikia stengtis laimėt ir labai jaudinuosi. Taip pat jaudinuosi, kad nesugęstų motociklas.

 Ar labai jaudiniesi prieš startus?

Labai jaudinuosi, bet kai tik startuoju, jaudulys dingsta ir stengiuosi pirmaut.

Kas sunkiausia šiame sporte?

Sunku „atlaikyti“ važiavimą - kad nepavargtų rankos; važiuojant smėliu reikia stengtis stipriai laikyt vairą ir stengtis nenugriūt, todėl labai pavargsti, o tai yra sunkiausia. O važiuojant per purvą, reikia daug atsitraukti ir važiuoti bortu. Tai irgi išvargina.

Kokių dar pomėgių turi be motokroso, ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Mėgstu žaisti krepšinį, su dviračiu šokinėt per tramplynus, žaisti kompiuterinius žaidimus, ypač "Mxsimulator" ir "Mx vs Atv". Unleashed.

Šiemet jau pratinaisi prie galingesnio motociklo, su 65'tuku dalyvavai ir kai kuriose varžybose. Ar jau apsipratai?

Jau apsipratau, išmokau jungt bėgius ir tai nėra taip sunku, kaip atrodė iš pradžių.

Kokie planai kitiems metams, ar manai, kad gali iškart tapti čempionu ir galingesnėje klasėje, ar pradžiai užtektų ir užkopti ant pakylos?

Stegsiuos važiuot kuo geriau, o čempionu gal nepavyks pirmais metais tapt, tačiau ant pakylos užlipt tikiuosi ir ant kuo aukštesnės vietos.

Kaip įsivaizduoji save po kokių dešimties metų? Ką norėtum pasiekti kaip sportininkas?

Taip toli dar negalvojau, bet planuoju dar ilgai sportuoti.

Kuo norėtum būti užaugęs?

Užaugęs norėčiau būt motokroso treneriu.

Keletą klausimų užduodame ir Nojaus tėvams, kurie neabejotinai labai stipriai prisideda prie Nojaus pergalių, o motokrosas jau tapęs visos šeimos gyvenimo būdu.

Kaip motyvuojat Nojų, jei sunku ar nepasiseka, nepasiduoti?

Skatinam nenusiminti, palaikom moraliai, kalbam, kad turės progos atsirevanšuoti ir įrodyti kitose varžybose, kad yra stipresnis už varžovus.

Ką visai jūsų šeimai reiškia motokrosas?

Šiuo metu motokrosas mums atima visą laisvalaikį, daug treniruojamės, važinėjam po Lietuvą, Latviją -  ne tik į varžybas bet ir treniruotes, todėl visi savaitgaliai susieti su motokrosu.

Kaip manot, ką Nojui, kaip vaikui, besiformuojančiai asmenybei, duoda motokrosas?

Ugdo atsakomybės ir pareigos jausmą. Nojus pagal savo amžių elgiasi ir bendrauja kaip vyresnis būtent šio sporto dėka.

Kokie kitų metų planai ir tikslai?

Kitų metų tikslas – kuo geriau pasirodyti 65 cc klasėje. Jei finansinė padėtis bus gera, dalyvausim su 50-tuku Jungtinėje Karalystėje ir galbūt Olandijoje. Šioje klasėje mąstom tik apie čempiono vardą.  Planuojame kitą rudenį važiuoti į Angliją ir ten atstovauti „Lituanica“ klubą su 65-tuku Britanijos čempionate.